Gido meno, mados ir virtuvės gurmanams „Sava Roma“ autorius Simonas Jurkevičius: „Užtenka ir dienos, kad įsimylėtum Romą“
2014-02-17
Leidykla „Obuolys“ Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje pristato knygą „Sava Roma“. Ji tęsia naują projektą, kurio tikslas – pasitelkus Lietuvos autorius, supažindinti skaitytojus su įdomiausiais pasaulio miestais. Pirmoji šios serijos knyga „Savas Londonas“ (autorė Vilma Anusaitė) sulaukė pripažinimo. Gidą „Sava Roma“ parašė autorių kolektyvas – Italijos sostinėje 17 metų praleidęs Simonas Jurkevičius, Romoje dirbantys žurnalistai Jurga Jurkevičienė ir Paulius Jurkevičius.
Knyga sudaryta iš trijų dalių: pirmojoje pasakojama apie Amžinąjį miestą, jo istoriją, architektūrą, įdomiausias lankytinas vietas. Jos autorius – italų kalbos mokyklos „Ciao Italia“ dėstytojas, gidas ir vertėjas Simonas Jurkevičius. Romos mados pasaulį pristato mados apžvalgininkė Jurga Jurkevičienė, apie Italijos sostinės ir Lacijaus regiono gastronomiją rašo Paulius Jurkevičius.
Pokalbis su pagrindiniu knygos autoriumi Simonu Jurkevičiumi.
– Romoje praleidote beveik du dešimtmečius, kodėl nutarėte grįžti į Lietuvą?
– Myliu Romą ir Italiją, tačiau mano šaknys ir namai yra Lietuvoje. Visada buvau įsitikinęs, kad gyvensiu Lietuvoje. Prieš trejus metus, kai baigiau studijas Pizos universiteto filosofijos fakultete ir nusprendžiau grįžti, man sakydavo: “Palikai gražią ir šiltą Italiją, tam, kad čia grįžtum, ar išprotėjai?”. Jeigu atvirai – manau, kad Lietuvoje jaunam žmogui yra daug daugiau galimybių nei, pavyzdžiui, Romoje. Be to, į Italiją nuvykstu palyginti dažnai.
– Knygoje ne kartą užsimenate apie Danielą Lozoraitis, diplomato Stasio Lozoraičio jaunesniojo žmoną. Kokie jūsų prisiminimai apie šią Romos gyventoją?
– Niekada nepamiršiu jos akių – Danielos žvilgsnis buvo kupinas švelnumo ir drąsos. Pamenu, kaip ji man, dar mažam vaikui kantriai pasakodavo apie Romą, meną, įdomias gyvenimo istorijas. Mano akyse D.Lozoraitienė įkūnijo tobulą italę, Romos moterį. Ji buvo maloni, temperamentinga ir be galo elegantiška. Kadangi ji buvo Stasio Lozoraičio žmona, joje buvo ir kai kurių lietuviškų bruožų. Turėjau progos bendrauti su Lozoraičių šeimos – tikrojo Lietuvos elito su itališku atspalviu atstovais.
– Kuo dažniausiai nusiviliama Romoje?
– Dažniausiai nusivilia tie, kurie Italijos sostinėje ieško Lietuvos: piktinasi, kad nėra lietuviško karbonado, stebisi, kai prie picos neatneša kečupo, niršta, nes Romoje viskas stringa ir vėluoja, įtarinėja italus, kurie tik ir taikosi juos apmauti, „prikabinti makaronų ant ausų“. Žinoma, reikia būti budriems, tačiau nereikia reikalauti, kad šis miestas pritaptų prie atvykėlio. Verčiau jau pačiam įsilieti į miestą. Roma nėra lengvas, patogus miestas, tad dažnai lieka nepatenkinti ir tie, kurie į Romą važiuoja „truputį pailsėti“.
Jei norite pailsėti, važiuokite į Toskaną, Siciliją ar Riminį. Romoje reikia būti budriems ir pasiruošti viskam – įspūdžiai ir netikėtumai tyko ant kiekvieno kampo.
– Ko neturėtų daryti pirmąsyk į Romą atvykęs keliautojas?
– Romoje nepatartina skubėti ir tikėtis suspėti visur laiku, – tai yra vėluojantis miestas. Tad jei turite išvykti į oro uostą, geriau tai padarykite valanda anksčiau nei planavote.
Viena iš didžiausių klaidų, kurią galima padaryti atvykus į Romą – išsinuomoti automobilį. Tuomet atostogos virs tikru košmaru. Kita dažna klaida Romoje yra prisėsti pavalgyti išvaizdžioje vietoje, pavyzdžiui, priešais Koliziejų arba Navonos aikštėje. Tai turistams skirtos vietos, kuriose mokama daug, o valgoma prastai. Moterys kartais susigundo ir perka afrikiečių parduodamus garsių dizainerių falsifikatus – rankines, akinius, laikrodžius, diržus. Tai – prastos prekės, nors iš išvaizdos beveik nesiskiria nuo originalų, be to, Italijoje gresia baudžiamoji atsakomybė ne tik falsifikatus parduodantiems, bet ir juos perkantiems.
– Kokios jūsų mėgstamiausios vietos Romoje?
– Jų yra ne viena. Galbūt skambės banaliai, tačiau Koliziejus kiekvieną kartą mane stulbina, kaip patį pirmąjį kartą, kai jį išvydau būdamas 9 metų. Ypač didingai jis atrodo naktį, apšviestas žibintų ir be šurmuliuojančios turistų minios. Romoje yra daugiau nei 900 bažnyčių. Žinoma, nemačiau jų visų, tačiau labiausiai mane žavi Panteonas – tai tarsi siurrealistinė šventovė, kurioje žmogus turi tiesioginį ryšį su dangumi. Taip pat myliu San Lorenzo kvartalą – ten nueinu išgerti alaus su draugais, pažiūrėti kaip rungtyniauja „Roma“ arba šiaip pasivaikščioti.
– Kiek reikėtų dienų skirti pažinčiai su Roma?
– Manau, kad užtenka ir vienos dienos, kad įsimylėtum šį miestą. Paprastai nutinka taip: jei atvykėliui patiko Roma, jis į ją sugrįžta antrą kartą, paskui trečią, galbūt ir daugiau. Aš per 17 metų Romoje nesugebėjau pamatyti visko, ką „reikia pamatyti“. Na, o jei miestas nepatiko iš pirmo žvilgsnio, abejoju ar ilgesnis laikas pakeis žmogaus nuomonę. Turbūt atvirkščiai – tik dar labiau erzins ir piktins.
– Roma – intelektualus miestas, jame daug geros architektūros ir meno. Ar yra čia ką veikti jaunimui?
– Jaunimas Romoje jaučiasi puikiai, nes tai šurmulingas, gyvybe pulsuojantis miestas. Jauni žmonės nebijo įsilieti į minią, klajoti po neturistinius maršrutus, atrasti miesto netikėtumus. Dar niekada neteko girdėti sakant: „Nėra čia ką veikti.“ Merginos žavisi itališku stiliumi, jas traukia gausybė aprangos parduotuvių, butikų. Vaikinai mėgsta itališką futbolą, domisi vynu, itališkais automobiliais. Be to, Romoje yra gausybė diskotekų, alaus barų ir kitų vietų, kur jaunimas gali pramogauti tiek dieną, kiek naktį.
– Ką būtina nuveikti Amžinajame mieste?
– Romos charakteris atsiskleidžia tarsi puokštė – pirmiausia keliautojas apžiūri centrą, Antikos paminklus, toliau gilinasi į meno galerijas, muziejus, bažnyčias. Jei dar kartą atvyksta į Romą, tada jau pradeda domėtis enogastronomija, dairosi į Romos apylinkes. Net ir patys paprasčiausi dalykai Romoje teikia malonumą. Pavyzdžiui, espreso puodelis bare. Romoje kava yra visur gera ir visur nebrangi (apie eurą). Būtina nuvykti į Trasteverės kvartalą vakare – tiesiog jame paklaidžioti, net ir pasiklysti. Be abejo, mėgautis gastronomija – ragauti picos su buivolių pieno mocarela, tikros pasta alla carbonara (makaronai su šonine ir kiaušiniais) arba pasta cacio e pepe (makaronai su pekorino sūriu ir juodaisiais pipirais), ledų, Lacijaus baltojo vyno.
